Įteisintas šantažas vaikais
Kestutis - Pen, 2010-01-08 08:53
Neišlaikiau ir prisijungsiu prie paskutiniu metu kilusios diskusijos apie motinystės išmokas. Kam aktualu, įdomesnes nuomones galite pasiskaityti apie tai čia ir čia. Jos – kitokios nei bendroji masė, kur bandoma parodyti tėvus aukomis.
Nesutikčiau su Artūru Raču tik dėl kaltės vertimo A.Kubiliaus Vyriausybei. Sutinku, kad galėjo viskas būti geriau, bet visuomenės požiūris buvo suformuotas per paskutinius 10-15 metų, nes apie „nėščiųjų biznį“ buvo žinoma jau kadaise. Žinoma, galima eiti dar toliau ir pripažinti, kad sovietinis mentalitetas išugdė visuomenėje toleranciją vagiantiems iš valstybės. Viskas prasidėjo nuo nusukto maišo grūdų iš kolchozo, o paskui vagystes lemdavo tik galimybės ir fantazija. Kaip toje senoje Šuriko komedijoje, kur būsimieji vagys sako: „всё уже украденно до нас” („viskas jau pavogta iki mūsų“).
Visa ši problema susideda iš dviejų mažesnių. Viena, kad motinystė yra pernelyg gerai finansuojama (dveji metai apmokamų atostogų ir 100 proc. dydžio atlyginimas – to nėra nė vienoje, net ir turtingose, ES šalyje), o kita – kad jaunieji tėvai sukčiavo užsididindami atlyginimus, kad vėliau gautų didesnes išmokas.
Apie antrąją problemą jau kalbėta, bet kalbant apie pirmąją, tai man argumentacija kelia šiurpą. Štai duodama interviu televizijai viena motina susinervinusi meta: „jeigu sumažinsite išmokas, negimdysime“ (citata netiksli). Ką tai reiškia? Kad vaikų gimdymas verslas? Pragyvenimo šaltinis?
Būsiu ciniškas, bet man tai primena analogiją. Yra vištos, kurios gyvena kaime, vaikštinėja, palesa šen bei ten. Tai yra kaimiškas gyvenimas. O štai verslas yra paukštynas, kur „broileriai“ sėdi narvuose ir tiesiog tiražuoja kiaušinius.
Iki ko nusiritome, kad netgi kyla tokių minčių. Mano nuomone, vaikų pačios šeimos turi norėti, nes tik mylėdamos ir laukdamos jų vėliau tuos vaikus išaugins tikrais žmonėmis. O jeigu gimdysime laukdami ne vaiko, o išmokos, gal tada po dviejų metų atiduosime vaiką į vaikų namus (nes išlaidos) ir vėl gimdysime?
Tai gal valstybei reikia tokioms moterims taip pat ciniškai atsakyti: „tai ir negimdykite, užvešime iš Afrikos“?
Pabuvau ciniškas.
O dabar pamoralizuosiu – moterys ir vyrai, kurie gyvenate kartu santuokoje ar ne joje. Gal dabar viskas atrodo gražu. Bet tuoj metai bėgs, ateis gyvenimo ruduo ir kas tada jus, sukriošusius, paguos ir Anapilin išėjusius prisimins? Nemanau, kad paguos tie litai, kuriuos sutaupėte nesiveldami į vieną gražiausių gyvenimo kelionių – tėvystę.
Komentarai
If you're in not good state and have got no money to go out from that, you will have to receive the personal loans. Because that will help you for sure. I get credit loan every time I need and feel myself OK because of that.
Following my own monitoring, thousands of people in the world receive the business loans from different creditors. Thus, there's a good possibility to find a term loan in all countries.
I strictly recommend not to wait until you earn enough money to order goods! You can just get the home loans or just commercial loan and feel yourself fine
People deserve good life and personal loans or short term loan will make it much better. Just because people's freedom bases on money state.
Įdomu kokio komentaro autorius norėjo, kai valstybė sumažino išmokas motinoms? Atimkite viską vis vien gimdysim? Reikėtų pradėti skirti politinius pareiškimus, siekiant, šiuo atveju manyčiau gerų ir teisingų tikslų, nuo moralinių dalykų.
Mano nuomone Lietuvoje dvejų metų atostogos yra gerai ir netgi sektina kitoms valstybėms, kurios nori stiprių, brandžių, išsilavinusių ir t. t., t. y. asmenybių. Valstybių, kurioms tereikia nelabai kvalifikuotos darbo jėgos, (ciniškai) - robotukų ir "patrankų mėsos", pakanka standartinių įstaigų, kuriose vaikai ugdomi masiškai, didelėje krūvoje, paklusnumo dvasioje nuo gimimo ir t.t. Turtingi tėvai gali vienam vaikui samdyti gerą auklę, kiti - masinės gamybos produktas, tinkamas tik tam tikrai gamybinei funkcijai atlikti. Pas močiutę kaime augęs vaikas, jau nėra masinis produktas, bet kiek tokių jau nebėra daug. Todėl atsiranda kastos ir praraja tarp jų tik didėja... Ir t.t. ir t.t.
Ne, tai ne verslas. Verslavo tos, kurios išėjo prieš 1,5 m ir ankščiau, kai užteko trijų mėn pasididinti atlyginimą. Aš, gaunanti labai aukštas pajamas, gerai prieš pastojant galvojau, ar pradėti vaikelį dabar, ar palaukti kol sutaupysiu pakankamą pinigų sumą, kad nereiktų sukt galvos, kaip atiduoti paskolas ar atsisakyti savo pomėgių. taip, Lietuvoj labai ilgai mokama moptinystės pašalpa, bet tai taip pat vienintelė šalis ko gero visoj Europoj, kur už vaiką daugiau nemokama nė lito (kitur - lengvatos komunaliniam mokesčiam, darželiam, net nemokamos sauskelnės ir vaikų krepšeliai, taip pat kas mėnesį mokami padorūs vaiko pinigai (kai kur net iki 18 m.), o Lietuvoj be motinystės išmokų - daugiau ničnieko negausi... aš nekalbu apie tai, kad dirbdama uždirbau daugiau, nei buvo tuometinis "stogas" (vaikui dabar 1,3 mėn.), bet nežinau ar patikėsi, kad tokiai kaip aš motinystės išmoka per metus sumažėjo 55 % (gal išvardinsit įstatymus kuriais remiantis taip atsitiko? man nepavyko). grįžtu į darbą. su darbdaviu tariuosi, kad man būtų mokami pinigai "juodais". tokiu atveju kaupdama pinigus indeliuose ar tiesiog investuodama, rizikuosiu, aišku, bet bent jau žinosiu, kad manęs jokia vyriasusybė daugiau neišdūrinės, o už jų kiekį būsiu atsakinga tik aš pati... ir, ačiū, apseisiu be tų 800 Lt pensijos. nes manau, kad nemokėdama po 3000-4000 per mėn mokesčiams, galiu iki pensijos susitaupyt šiek tiek daugiau.
Nebepasitiknti vyriausybe mama
Gal apsisprendimui dėl pirmo ar antro vaiko atostogos ir pašalpos didelės reikšmės neturi, tačiau dėl trečio - lemiamą. Mes paauginę 2 vyresniuosius iki 8 metų sugalvojome, kad norime trečio, tuomet paskaičiavome ar galime (kambariai, darželis, būreliai, sukaupti mokslui) ir tik tuomet jo susilaukėme. Dabar jau galvotume apie ketvirtą, tačiau matome, kad finansiškai nepavešime tų dviejų metų, kol mama liks auginti.
Jei valstybė orientuosis į 2 vaikų šeimą, tuomet reikės importuoti kitataučius ir ruošti tvirtą policinį mechanizmą, kad juos suvaldyti per kasmet kylančias riaušes, kaip Prancūzijoje.
Spekuliuoti, kad Lietuvoje geriausios sąlygos auginti vaikus yra neteisinga, nes Austrijoje, Čekijoje ir Suomijoje - geriau.
Na, aš manau, kad į tas išmokas priklauso iš kokio kampo pažiūrėsi. Juk jos yra ne priedas prie algos, o vietoj algos, tai kodėl negali būti 100%? Juk jeigu žmogus gyveno iš algos - o dauguma gyvena tik nuo algos iki algos - o dabar dar turi vaiką, tai kodėl jam tą algą sumažinti?
O dirbtinai pasididinti išmokas dabar, kai jų dydį skaičiuoja nuo visų metų uždarbio, tikrai praktiškai nėra šansų, taip kad problema išspręsta.
Pritariu mintims. Beje, vakar Žinių radijas (ved. A. Skamarakaitė) transliavo laidą "Dienos klausimas" (http://www.ziniur.lt/klausimas?method=get&item=1603). Viena iš minčių prof. R. Grigo buvo ta, kad tai mūsų kultūrinės istorinės sanklodos dalis. Aš pridurčiau griežčiau - beveik visi vagiame, beveik visi savinamės, ir tai mums normalu (visose srityse).
Laidoje viena skambinusi moteris pasakė, kad kaltas Seimas, neužkirtęs teisės piktnaudžiauti. Man kyla klausimas - nejau valdžia turi ant lėkštutės padėti? Kodėl taip mąstome - "jei bus spraga, tai pasinaudoti ja yra norma". Juk valstybė - tai męs. Ir joje gyvename taip, kaip susitariame.
Taip, valdžia irgi kalta, bet tik dėl to, kad baudžia ar bara, o ne telkia.
Ir dar retorinis klausimas - ar nors viena motina viešai atsiprašė? Aš asmeniškai negirdėjau...
Nematau jokios priežasties ar reikalo, kodėl mano žmona turi kažko atsiprašinėt. Nieko nevogėm, mokesčius mokėjom, motinystės pašalpos gavom kiek uždirbom, nė litu daugiau. Dabar net NPD mažas nes keliais litais pajamos didesnės. Tai už ką atsiprašyt? Už tai kad keli vienetai nesamones daro?